![]() |
![]() |
![]() |
Rudens atostogos vaikams Šveicarijoje yra rugsėjo gale - spalio pradžioje, dar įmanoma kažkur Europoj ištrūkti, kur šilta. Kadangi mums šilta yra apie 30, šiltas vanduo baseine ir jūroj, dairėmės į Kiprą. Susidėjau krūvą širdučių googlemapsuose - taip žymiu norimas pamatyt vietas. Oras žadamas apie 25-27, vanduo toks pats!!! Bet, deja, Kipro teko atsisakyti dėl koronos situacijos - ten reik nešiot kaukes lauke, situacija ne pati geriausia su ligos atvejais, tad skrendam visai šalia - į Rodą. Ten kiek vėsiau, ir vanduo nebe toks šiltas, bet širdutės greit atsirado ir ten.
Paliekam savo vipetuką Ogį “darželyje” atostogų (o gal tremties...) ir minam į Bergamo per Alpių kalnų perėją Splügen, pro San Bernardino tunelį. Bilietai buvo ženkliai pigesni, nei iš Ciuricho, tad naudojamės proga. Pustuštis lėktuvas, krūva dokų - įvažiavimo į Graikiją forma, skiepų pasai, pasai, lėktuvo bilietai, ir po 2.45 val. mes jau Graikijoj.
Kiek sukišau į mažą 55x40x20 lagaminuką, net pati nustebau! 9 suknelės, trejos basutės, megztinis ilgas, kepurė nuo saulės, kosmetikos krepšys, šortai, pora maikių, chalatas, apatiniai, pora maudomų, sporto apranga…
Mano kempiniukas, kaip vadinu savo švelnaus charakterio ir didelių akių dukrą.
Dar susiriejam su vaikais - niekaip neužleido manęs prie lango, nors žiūri tik į tlf ekranus, kai skridom per salas, leidomės, nuostabūs salų vaizdai ir pats Rodas matyt iš kairės lėktuvo pusės.
20 min ir mes jau išlipę iš lėktuvo, sulakstę į wc ir pasiėmę mašiną iš Rodas cars. 441eu 10 dienų su pilnu draudimu ir mes gaunam baltą šaldytuvą - …. Nes turėjom būt 6-iese, paskutinę akimirką vyro tėvukai nusprendė nevažiuot… pabandysim, pažiūrėsim, kaip su tokia važiuojasi, ateity planuojam pirkt busą.
Valandą dardam iki vilos netoli Lindos.
Vilos pirmi įspūdžiai - kiemas didžiulis, baseinas vėsokas, viduj toks stovinčio oro kvapelis, atrodo, senai ją kas nuomojosi. Keturi miegamieji, pagyvensim! Bet vyno nepalikta!
Varom į Pefki pavalgyt. Važiuojant bariukai pasirodė tuštoki, bet apie 20-21 val miestelis juda. Žmonių ne minios, bet jaukumui yra, kad nesijaustum vienišu, ne sezoną atvažiavusiu turistu. Beje, baseinų sezonas čia iki lapkričio pradžios oficialiai.
Rugsėjo gale vakarop jau norisi bliuzonų... Bet pagaliau mes valgom graikišką maistą! Nereik gamint, jėėė! Nuotykiai, tavernos, pliažai mūsų laukia!
Antros dienos rytą nupėdinam iki artimiausio pliažo - vyras nardo, mes laukiam. Murzini šiukšlynai aplink, pilka, išdžiuvę, prie jūros išėjimai užtverti visur. Nebaigtos statybos, jaučiasi, kad šalis neturi pinigų ir noro susitvarkyti.
Paskui nuvažiuojam ten, kur pagaliau gaunu vaizdų - Prasonisi beach. Vieta, kur susijungia Egėjo ir Vidiržiemio jūros.
Būtinai reik užlipt į kalniuką kitapus vandens, nors stovi ženklai - pavojinga maudytis, gali jus srovė įtraukt, kranto linija pasikeist ir nebegrįši.
Mes vis tiek norim pereit. Nusižiūrim seklų taką - matosi, vanduo skaidrus ir einam.
Tik perėjus, matosi vaizdeliai atitinkami. Graikijos apsileidimas stebina... Tiek paplūdimių matėm apleistų...
Ropščiamės kalniuku į viršų dėl vaizdų. Būtina apsiaut batus, aštrių akmenukų kelias. Vaizdas nuo viršaus vertas dėmesio, primena gražųjį Kretos Balos paplūdimį. Vyras - "čia atsisėdo kažkas, dyyydelio užp... atspaudas"... ne romantikas :)
Mažas jaukus paplūdimiukas salelėje.
Stabtelim prie senos šilko gamyklos, bet iš toliau ji įspūdingiau atrodo, nei iš arti.
Tada stojam Plimmiri, pliažas - mums vienas, vyrui nardymui kitas, plius šalia esantis puikus šviežios žuvies restoranas vakarienei.
Saulėtekis...
Po tokios vakarienės vaikai lieka alkani, tenka "dasimušt" miltais šalia namų esančiose tavernose.
Nuotaika sugenda, pamačius perkarusį šunėką, katės tai pavalgo, tavernose prisikaulina, o šunys… bailus, palieku tzadziki indelį, nes nieko kito neturim, neiškart prieina, išlaižo sąžiningai…
Vakare prie vyno peržiūrint lankytinas vietas ima paranoja, kad nespėsim visko aplakstyt. Vis žada vėsesnes dienas ir net lietų 2-3 dienas!
3 diena, skirta mano širdutėms google mapsuose. Varom į Anthony Quinn įlanka ir vakare Rodas. Kokia nuostabi diena!
Šalia Anthony Quinn paplūdimio esantis Ladiki pliažas buvo momentaliai išbrokuotas, nors šiaip ir puse bėdos jis, bet kaip pastebėjom - mus jau sunku nustebinti/nudžiuginti… anksčiau vaikai buvo leliukai ir ledų porcija ar bet koks paplūdimys buvo ok. Dabar norisi kažko daugiau.
Štai gražuolis Anthony Quinn pliažiukas. Dėl ko jis taip vadinasi, turbūt jau visi žino - kilęs iš Meksikos aktorius Anthony Quinn kadaise nusipirko patikusį žemės sklypą su įlanka, bet valdžia pakeitė nuosavybės įsigijimo įstatymą ir dabar žemė ir įlanka priklauso Graikijai.
Įdomumo dėlei pažiūrėjau filmą su šiuo aktoriumi "Graikas Zorba". Hmm. įspūdis buvo, bet toks nuviliantis... kiek žiūrėjau tokių senų filmų, visi nagrinėja kažkokias gilias problemas, herojai nelaimingi, filmai baigiasi liūdnai...
Vyras sako - man nesvarbu kur nardyt. Vadinas, paplūdimį renku aš - pagal grožį, vaizdus, populiarumą. Ir atvarius į AQB vaizdai nuostabūs, vyras bumba - išsirinkom vienintelį paplūdimį, kur yra žmonių 😃 Ir tuoj pat dingsta po vandeniu. O man rūpi kas virš.
Paplūdimys mažas, mažas, vos randam vietos, kur pasidėti daiktus, nekalbant jau apie pavėsį ir gultus...
Įsitrinam į chebrytę - beveik ant galvos lipam prancūzam, šalia nesumaišomas bjaurus šveicarų kaimiškas dialektas, vokiečiai kas antram žingsny. Einam, kur gražesnis krantas ir rankšluosčius tiesiam ant žemės. Visą laiką praleidžiam arbatiniam skaidriam vandeny, vyras nardo, mes su vaikais plepam, atsisėdę negiliai.
Atrodo, praleidom ten amžinybę, o realiai tik pora valandų. Paplūdimiui 10 balų už grožį. Dušai yra, tūlai, bariukas. Gultai ir skėčiai mokami.
Šalia buvusi šveicarų šeimyna - vaikai skaito knygutes, kad galėtų paskui eiti maudytis. Geležinė vokiška tvarka.
Pakeliui į Rodą pietaujam eilinėj tavernoj, skanu neišpasakytai! Graikiškos salotos, tzadziki, pita, giros, mousaka man su vyru, vaikai picų nori. Kainos šeimai 50-80 eu, priklauso ar turistinė vieta, ar ne.
Vakarui Rodas - sužavėjo! Vėlgi gal nekopinsiu istorijos iš google, kam įdomu, ir taip žinote arba rasite ją. Viena tik pasakysiu - verta aplankyti.
Tik atvažiavus prie molo, parkinamės (parkingas beveik visur nemokamas) ir jau matau, kad miestas - kaip atviras muziejus!
Milžiniška apsauginė siena su įspūdingais įėjimais juosia senamiestį, pilis, į kurios apsauginį griovį netyčia nuklystam, sukam, sukam ratu, kol galų gale randam kur įlyst ir vėl grįžt į civilizaciją, bokštas su laikrodžiu, įsiropščiu į jį - 5eu ir kuponas gėrimui viršuj esančiame bariuke, o miesto vaizdai - fantastiški!
Uoste aplankom tris malūnus, tvirtovę ir buvusio Rodo koloso vietoje stovinčias grakščias stirnas, prasimalam po parduotuvyčių gatvę, pasėdim bariuke, kur visi gėrimai - monstrinio dydžio stiklinėse.
Akropolį lankyt jau nelieka noro, važiuojam namo.
Netflixas, bjaurusis Retsina vynelis paragavimui ir diena baigta.